vailokas

×vaĩlokas (sl.) sm. (1) NdŽ, (3^b) Alz, Sdb, Slm, Skp, Kpr, Svn, (4) LzŽ, vailõkas KII143, KŽ; L 1. Rtr, Krkn, Skrb, Vlkv, Al, Vdk, Lkv veltinis: Vaĩlokus moku gražiai velt DrskŽ. Iš nuobarinių vaĩlokai velias Aln. Ansimin’ ituos vailokùs, bus šilčiau kojos LzŽ. Nusipirko vaĩlokus su kaliošais OZ60. Vailokaĩs apsiavei kojas, kaip pečiuj važiuoji, nešalsi Plvn. Tamstos basos, aš su vaĩlokais ir vasarą nešioju Šš. Insistojau vaĩlokuosa Mrc. Nupirk vaikuo vailokiukùs, matysi, kaip būs šiltaĩ kojai End. Neatsidžiaugiu, kad tuos vailokėliùs nusipirkau: minkšti, šilta Mžš. ^ Nekokia, kojos storos kaip vaĩlokai Klm. 2. M, KŽ, Dv, Snt, Kp veltinys: Vaĩloku duris apikalam, kad neteip šaltis eit vidun Krs. Tos pleškės be vaĩlokų tai tik čysta bėda: nugraužia arkliam nugaras Mrj. | prk.: Nebeteko tą nedėlią nė iššukuot, sakau, susivels vailokañ galva Kp. A[r]gi per tą vaĩloką (tankius plaukus) pasiekia tas vėjas? Ppl. ^ Galvos nebešukavau kelinta diena, tai insvėlė kaip vaĩlokas Sdk. Kiek anų (gyvačių) buvo, vaĩlokais išejo KlvrŽ. 3. Q67, R299, MŽ400, N, KII143, K, L, Rtr, KŽ veltinis patiesalas po balnu: ^ O tu vaĩloke iš po žydo balno! Vv. 4. scom. susivėlęs, nesusitvarkęs žmogus: Tas vaĩlokas visumet apsivėlęs visokioms nūšukoms Plt.